Šiuo metu naujoje sistemoje e. Statistika sutrikęs statistinių ataskaitų teikimas. Prašome bandyti vėliau. Atsiprašome už nepatogumus!

Duomenų rinkimas

Valstybės duomenų agentūra kasmet atlieka daugiau nei 200 statistinių tyrimų. Oficialioji šalies statistinė informacija rengiama naudojantis įvairiais duomenų šaltiniais, tačiau svarbiausias iš jų – respondentų pateikti duomenys, gaunami jiems užpildžius statistinių ataskaitų formas.

Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens pateikti duomenys yra labai svarbūs, kadangi daugelis statistinių tyrimų atliekama imčių metodais, kur vienas tyrimui atrinktas respondentas atstovauja visą grupę ūkio subjektų arba gyventojų. Dalyvaudami statistiniuose tyrimuose, ūkio subjektai įneša svarų indėlį, aprūpinant visuomenę, Vyriausybės institucijas ir tarptautines organizacijas kokybiška statistine informacija.

Pateikti statistiniai duomenys laikomi konfidencialiais, naudojami tik suvestinei statistinei informacijai rengti ir tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.

Parengta statistinė informacija skelbiama Oficialiosios statistikos portale osp.stat.gov.lt.

Čia galite sužinoti, kokiuose statistiniuose tyrimuose dalyvauja ūkio subjektas.

Valstybės duomenų agentūroje atliekami metiniai ir trumpojo laikotarpio statistiniai tyrimai. Metiniuose tyrimuose apklausiama didžioji dalis ūkio subjektų. Trumpojo laikotarpio tyrimai atliekami imčių metodais, tačiau ir juose dažniausiai dalyvauja visi ūkio subjektai, kuriuose dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir kurių pajamos viršija 300 000 EUR. Tai daroma dėl šių respondentų reikšmingumo.

Statistinio registro duomenimis, 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės sudaro vos 5 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, todėl jos visos patenka į daugelį metinių ir trumpojo laikotarpio tyrimų. Iš smulkių ir vidutinių įmonių atsitiktinai renkama tam tikra jų dalis (renkamos imtys). Tai reiškia, kad smulkios ir vidutinės įmonės patenka į tyrimus atsitiktiniu būdu.

Sudarant statistinių tyrimų imtis visada laikomasi tam tikrų principų:

  1. Ūkio subjektai skirstomi į sluoksnius pagal jų ekonominės veiklos rūšį, kiekvienas sluoksnis dar savo ruožtu skirstomas į sluoksnius pagal įmonės dydį. Iš kiekvieno sluoksnio renkama atsitiktinė imtis.
  2. Juridinis asmuo įeina į imtį metus laiko. Kitais metais imtis renkama iš naujo ir taip dalis respondentų pasikeičia. Jeigu sluoksnyje ūkio subjektų skaičius mažas, rotacija tampa fiziškai negalima. Todėl kartais nedidelės įmonės, įstaigos ir organizacijos nuolat patenka į statistinius tyrimus vien dėl to, kad tokios rūšies ir tokio dydžio ūkio subjektų Lietuvoje yra labai nedaug ir jie yra statistiškai reikšmingi atstovaujamoje veiklos rūšyje ir dydžio grupėje.
  3. Ūkio subjektai, kuriuose dirba 0–4 darbuotojai ir kurių metinių pajamų suma neviršija 10 proc. visų ekonominės veiklos pajamų, dalyvauja ne daugiau kaip 3 statistiniuose tyrimuose per kalendorinius metus.

Visi į Valstybės duomenų agentūrą patenkantys statistiniai duomenys laikomi konfidencialiais, t. y. užtikrinamas jų naudojimas tik statistikos reikmėms.

Konfidencialūs statistiniai duomenys gali būti teikiami naudotis mokslo tikslams taip, kad pagal juos nebūtų galima tiesiogiai identifikuoti respondentų. Konfidencialūs statistiniai duomenys, gauti mokslo tikslams, turi būti sunaikinti, kai jie tampa nebereikalingi.

Konfidencialiais nelaikomi šie statistinio stebėjimo vieneto (išskyrus namų ūkį ir fizinį asmenį) duomenys: kodas, pavadinimas, ekonominės veiklos rūšis, institucinis sektorius, nuosavybės forma, pagaminta produkcija pagal Europos ekonominės bendrijos sąrašą (PRODCOM) ir pajamos už ją.

Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas

2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Parengėme informaciją apie šio reglamento nuostatų įgyvendinimą Valstybės duomenų agentūroje.

Apie asmens duomenų apsaugą Valstybės duomenų agentūroje.

Kilus klausimų dėl asmens duomenų apsaugos Valstybės duomenų agentūroje, kreipkitės į Valstybės duomenų agentūros duomenų apsaugos pareigūną.

Valstybės duomenų agentūra gerbia ir saugo kiekvieno asmens teisę į asmens duomenų apsaugą.

Valstybės duomenų agentūra, taikydama statistinius metodus, apdoroja, analizuoja surenkamus statistinius duomenis ir parengia statistinę informaciją apie šalies ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius šalies ir regionų lygmeniu. Ji yra reikalinga:

  1. Valstybės valdymui. Valstybės institucijos naudoja statistinę informaciją veiklai planuoti ir sprendimams priimti bei jau įgyvendintų sprendimų poveikio stebėsenai. Be to, statistine informacija remiamasi siekiant įvertinti, kaip įstatymų pakeitimai galėtų paveikti tam tikras ūkio sritis ar socialines grupes.
  2. Gyventojams. Kiekvienas iš mūsų yra statistikos duomenų šaltinis, o kartu ir naudotojas, kas bebūtume – įmonės savininkas, ūkininkas, darbuotojas ar bedarbis, studentas ar pensininkas. Nešališka statistinė informacija padeda paaiškinti ir suprasti socialinius reiškinius.
  3. Mokslui. Statistinė informacija vaidina svarbų vaidmenį visose socialinio gyvenimo srityse. Įvairių socialinių mokslų atstovai – ekonomistai, politologai, psichologai, sociologai – naudojasi statistine informacija, analizuodami ūkinės veiklos rodiklius, prognozuodami tolesnę socialinių procesų raidą.
  4. Verslui. Verslas naudoja statistinę informaciją finansinei analizei, planuojant bei vertinant savo veiklą. Statistinė informacija padeda suprasti situaciją rinkoje, priimti pagrįstus sprendimus dėl verslo išdėstymo, rinkodaros, resursų paskirstymo.

Statistinė informacija, parengta pagal Oficialiosios statistikos darbų programą, yra prieinama visiems besidomintiems šalies ekonomikos ir visuomenės raida ir nemokamai teikiama Oficialiosios statistikos portale osp.stat.gov.lt.

Valstybės duomenų agentūros prioritetinis tikslas – naštos respondentams stebėsena ir kontrolė. Šį tikslą įgyvendinti padeda nuolatinė administracinių šaltinių duomenų panaudojimo plėtra, statistinių formuliarų testavimas, pasitelkiant respondentus, ir jų supaprastinimas, matematinių metodų taikymas statistiniuose tyrimuose bei statistinių duomenų surinkimo elektronine forma tobulinimas. Taip siekiama patenkinti augančius statistikos vartotojų poreikius, nedidinant naštos respondentams.

Siekiama, kad vidutiniškai per metus vieno ūkio subjekto skiriamas laikas statistiniams duomenims parengti ir statistiniams formuliarams pildyti nedidėtų. Planuojant naujus statistinius tyrimus, daug dėmesio skiriama statistinės atskaitomybės naštai vertinti ir pagrįsti.

Siūlome susipažinti su statistinės atskaitomybės naštos mažinimo politika, vykdomomis naštos mažinimo priemonėmis bei rezultatais:

  • Respondentų statistinės atskaitomybės naštos mažinimo politika (PDF, 106 KB);
  • Respondentų laiko sąnaudos statistiniams duomenims rengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti 2021 m. (PDF, 212 KB).

Respondentus (juridinius asmenis ir gyventojus), kuriems aktualūs su statistine atskaitomybe susiję klausimai, prašome rašyti el. paštu [email protected]. Klausimai bus persiųsti specialistams pagal kompetenciją.

Teisės aktai, susiję su administracinės naštos mažinimu: